Šeimos šventė ir Lakštingalų suolelio atidengimas

Iš liauno pumpuro senos obels

Gyvybė skleidžias taip gražiai, iš lėto…

Paliesi delnu – sielon pasibels

Gerumas žodžio, širdimi sudėto.

Išties, tiek daug pasaulyje gėrio ir grožio. Tiek daug jo mūsų širdyse. O kai tas širdis vienija šeima, gyvenimas įgyja prasmę.

Gegužės 15 dieną drauge su visa gimnazijos bendruomene šventėme Šeimos dieną. Dainas, šokius, gražiausius žodžius ir gėlių žiedus dovanojome brangiesiems šeimos nariams. Ta proga negalėjome pamiršti ir žmogaus, kurio dėka čia esame – ilgamečio gimnazijos globėjo Alfonso Petrukevičiaus. Jis yra pasakęs: „Nori to kas ar ne – čia bus lietuvių vidurinė mokykla“. Šie žodžiai buvo išspausdinti 1996 m. birželio 6 dienos „Lietuvos aido“ publikacijoje. Prisimenant šio žmogaus ryžtą ir atkalumą steigiant mūsų mokyklą ir ilgus metus palaikant jos bendruomenę, simboliška buvo scenoje stebėti „Viduramžių“ riterių kovas. Tokį riterių pasirodymą mūsų bendruomenei kažkada buvo dovanojęs šviesios atminties Alfonsas Petrukevičius.

Gimnazijos bendruomenė gerbiamo Alfonso atminimą įamžino Lakštingalų suoleliu, kurį sukūrė ir pagamino kalvis Ainis Budavičius. Atidengiant memorialinį suolelį nuskambėjo jautrios pirmosios laidos mokinio Ivano Andrijevskio eilės, skirtos gimnazijos globėjui. Gimnazijos direktorė Aušra Voverienė ir garbingi svečiai, kalbėdami apie šeimą ir bendrystę, negailėjo šiltų žodžių. Pasidžiaugti šeimos vienybe ir atidengti Lakštingalų suolelio atvyko draugijos „Vilnija“ pirmininkas Kazimieras Garšva, gimnazijos globėjai Genovaitė Žukauskienė ir Gediminas Žukauskas, kunigas Darius Marcinkevičius ir Alfonso Petrukevičiaus artimieji: dukra Jovita Žigienė, vaikaičiai Kasparas ir Jokūbas, giminaičiai Saturina Žigienė ir Vytautas Savickas.

Nuoširdžiai dėkojame visiems už buvimą drauge, už jaukią visų bendrumu sukurtą šventę ir šviesą… padangėje ir širdyse.

Irina Gimžūnienė